Dabar viskas verčiasi aukštyn kojom: Anastazija pasiryžusi pabandyti iš naujo, su daugiau BDSMo, o Kristianas kaip tik žada širdeles ir gėlytes bei išvalyti savo žaidimų kambarį nuo bizūnų. Istorija darosi vis realesnė, nes, kaip visuotinai žinoma, seksualiniai pomėgiai gali staiga radikaliai pasikeisti per savaitę, jeigu tik atsiranda nepatyręs partneris, besibaidantis ir krūpčiojantis nuo visko, ką tu iki šiol dievinai.
O tada prasideda. Seksas seksas seksas. Visose įmanomose vietose, visą laiką toks pat: jis sugundo ją patamsėjusiu žvilgsniu, pajaudina spenelius, tada truputis finger action ir galiausiai išdulkinimas "jau pažįstamu baudžiamuoju ritmu". Tokiu pažįstamu, kad paskui aš jau net nebetempdavau iki kulminacijos, versdavau kitą puslapį.
Ai, dar Kristianas turi tokį kaip ir burtažodį atsiverk, mažyte, nes kai sušunka šitą, Ana paprastai iškart patiria orgazmą. Ahahaha! Sado-mazo lieka absoliutus minimumas, nes Grėjus lyg ir ima gėdytis savo iškrypėliško (!) polinkio, užtat E.L.James atsakingai aprašinėja kitus jaudinančius atributus: naudojimąsi prezervatyvais, kontraceptines tabletes, injekcijas, naujai nupirktus (= švarius) makšties rutuliukus... Kaip šauniai sugalvota: ir porno, ir saugaus sekso brošiūrėlė viename!
Lyg to dar būtų negana, autorė primeta naujų veikėjų ir rezga įvykių pynę. Jei nesi labai into porn, tai juk čia ir meilės istorija, ir paslaptinga Kristiano Grėjaus vaikystės tragedija, truputėlis humoro tikrai nepakenks, taigi parašysiu, kaip jaukiai jie tarpusavyje juokauja*, pacituosiu so funny emailus, o tada jau pridėsiu beprotę su ginklu ir padarysiu veiksmo** trilerį, nes KODĖL GI NE?
Beje, James nesitiki, kad skaitytojai sugebėtų susidaryti nuomonę apie veikėjus iš tokių subtilių dalykų kaip jų mintys bei poelgiai, todėl nepavargdama pila pastraipą po pastraipos apie tai, kokie Kristianas su Anastazija yra iš tikrųjų. Tuoj pat paneigdama absoliučiai viską, ką parašė, nes Ana, ką tik apibūdinta kaip daili, sąžininga, atvira, stipri, sąmojinga, apgaulingai naivi - kiek daug gražių būdvardžių viename (ne mano sugalvotame) sakinyje, - ima ir pasielgia kaip lobotomuota avis. Kaip niekingas grindų skudurėlis. Kaip hormonais valdoma marionetė.
Ir visgi mane vėl labiausiai erzino rašymo stilius. Be proto sunku ištverti antrą pusę tūkstančio puslapių, pilnų murmėjimo, šnabždėjimo, muistymosi ir aiktelėjimų. Primityvios sandaros sakinius. Atkaklų išvardinimą visko, kas yra Anos iPade. Ar spintoje. Ar ką ji bandė valgyti. Įkyrius paminėjimus, kokia daina dabar groja, kokios spalvos šiandien yra Grėjaus laisvai nuo klubų krintančios kelnės. Britiškumą, besisunkiantį net pro vertimą (veikėjai amerikiečiai, veiksmas vyksta JAV).
Ir, be abejo, VIDINĘ DIEVAITĘ.
* Nepasakytum, kad tavo apartamentuose stigtų vietos - pokštas apie erdvų butą.
** Net ir tada beveik nieko neįvyksta.