Kaip pirmąjį savo matytą koncertą prisimenu tą su Vyšniausku, 1994 m., nuo tada nepraleidau nė vieno, nes buvo tradicija žiūrėti namie ir komentuoti, o paskui įtraukė visas balsavimo mechanizmas, bandymai modeliuoti pasirodymus, kad užimtum kuo geresnę vietą. Ir Užkuraičio balsas. Čia nieko daugiau nesakysiu, nes imu rausti ir kvailai vaipytis iš laimės.
Nuo tada, kai atsirado galimybė sužinot visas dainas dar iki renginio, aš taip ir darau - perklausau, paskaitau apie vieną kitą atlikėją, priešokiais seku mūsų atranką. Seniai neberūpi nei kas laimės, nei kaip mes patys pasirodysim, bet visai nesidomėt negaliu, kažkaip liūdna būtų. Kas keisčiausia, paprastai absoliuti dauguma ESC dainų man net nepatinka. Bet tai visai netrukdo savaites nešiotis jas plejery ir mintyse sudarinėt savo topą ar spėliot balsavimo rezultatus.
Keli pastarieji metai Eurovizijoje, mano požiūriu, buvo nykūs, taigi šiais net kiek nustebau. Nu yra gi dainų, kurios nuoširdžiai veža.
Italų panaši. Man išvis patinka moterys stipriais balsais. Jeigu bus du dainos variantai, aš beveik visada pasirinksiu tą su moterišku vokalu, nebent vyriška versija būtų tikrai baisiai geresnė. Seksismas, taip. | Kaip, pavyzdžiui, Izraelis. Ir dar Mei man žiauriai graži, ir šukuosenos aš tokios noriu. |
| Įdėkim dar truputį moterų. Ispanijos tokia nepriekaištinga dainelė, nieko ypatingo, bet su visais reikalingais elementais - geru balsu ir paraitymais. Vokietija greičiausiai atliks ne šitą versiją. | |
Švedijai šiais metais žada pergalę. Nesupykčiau. Nors žada ir Armėnijai. Beje, kai pirmąkart išgirdau armėnų dainą, pasirodė tikrai stipri. Dabar kiek atvėsau jau. | | |
| Rimti suomių vyrai, primena The Killers, tačiau aš dėl to nepykstu, gal net visą tokį panašų albumėlį išklausyčiau. |
Net pačiai keista dėl Slovėnijos. Kai pirmąkart išgirdau (gyvą pasirodymą), nesukėlė jokių emocijų. O paskui kažkaip sukėlė ir štai dabar yra čia. | |
| Norvegija šįkart siunčia tokį geraširdiškai atrodantį ruonį (aš visiškai nepiktai) su graudžia daina. Labai tikiuos, kad jam ir gyvai pavyks taip sudainuoti. Olandija įpuolė į topą irgi netikėtai, nes ėjau sau saulėtą dieną iš turgelio namo ir klausiausi šitos ramios dainos. Labai tiko. | |
Tos, kurios vadinasi growers, ir ne ta prasme, kuria jūs manote
WTF dainelės
Pirmiausia Prancūzija. Kai pirmąkart paklausiau (gyvai), pamaniau, kad tai tiesiog labai labai bloga daina su prasta choreografija. Čia greičiausiai turėtų būti koks baisiai užsuktas bajeris, bet man juokinga turbūt ne ta prasme, kokios norėtų Twin Twin. Kažko per mažai ir apskritai primena pasirodymą mokykloje. Kaip mokyklai, tikrai neblogas.
Lenkija. Turiu baisų įtarimą, kad lenkai neliks gale. Vėlgi, čia yra mintis apie moterų teises ir pareigas, rytų europiečių, kaip pigių ir lengvai prieinamų moterų, įvaizdį, kuris nebūtinai teisingas, visgi žiauriai daug žmonių, kurie priima ir dainą, ir klipą tiesiogiai. O klipas tai toks jo. (.)(.) Žodžiu, kontroversiškas kūrinėlis, jau sulaukęs daug dėmesio.
San Marinas. Bloga gal ne daina, nepaisant to, kad yra klaikiai nuobodi, ir nežinia, kas norėtų klausyti jos daugiau nei vieną kartą, išskyrus nebent Valentinos Monettos gerbėjus, kurių ji turi ištikimų ir nemažai, jei jau trečią kartą iš eilės važiuoja į Euroviziją. Aišku, San Marinas yra valstybė-nykštukė, pasirinkimas nedidelis, bet seriously, kiek galima?
Belgija. Axelis dainuoja gerai. Daugiau bijau ką rašyti, nes jo dainos žodžiai man priverčia susitraukti skrandį. Kažkas tokio labai creepy. Gal tai ne Axelio problema, o mano pačios, nes savųjų santykių su motina negalėčiau pavadinti net artimais, o čia... But you mean the world to me you’re more, than a soulmate... Mother.
Na, ir Latvija. Kaip sunku kalbėt apie latvius, nes toje grupelėje visi žmonės simpatiški ir dainelė jų miela... Bet kartu tokia siaubinga, kad norisi užsidengti veidą, ypač per priedainį. Cep cep? Ką??? Klipas irgi. Ką??? Klausau (arba žiūriu), taip juokinga, o tada suku dar kartą. Ir dar. Ką???
Tos, kurios apskritai šlykščios ir nevertos dėmesio
Rumunai Ovi ir Paula Seling dalyvauja antrą kartą. Nesupratau jų sėkmės (trečioji vieta finale) tada, o dabar mane tiesiog erzina viskas: saldūs žodžiai, sumautas pianinas, kurį jau matėm, visi specialieji efektai ir atkalti judesiai, Paulos batai... Negaliu pasakyt, kad jie prastai dainuoja, bet negaliu pakęst.
Danija. One Direction ir Bruno Mars hibridas? Gerai, kad pats prisipažįsta, jog daina yra visiška klišė.
Kažkas panašaus dedasi su Baltarusija ir Ukraina. Kodėl, o kodėl tokios dainos surenka tūkstančius gerbėjų? Ir epitetų catchy, amazing, awesome, my favourite, brilliant voice. Ukrainietės balsas yra apibūdinamas kaip brilliant???
Portugalai šiais metais ima papais ir šviesiais plaukais. Dainelė eilinė eilinė.
Tos, kurios lyg ir ne baisiausios, bet įspūdžio nepaliko
Patys rusai gal šiemet neturėjo iš ko rinktis, nes siunčia dvynukes, kurios kažkada yra laimėjusios Vaikų Euroviziją, ir šitai labai akcentuoja. Daina nuobodi, klipas irgi kažkoks lyg paskubom sukaltas. Rusija, matyt, šiais metais turi svarbesnių užsiėmimų nei dalyvavimas ESC.
Moldova. Klausau ir negaliu pasakyt, kas blogai. Tiesiog gero taip pat nieko.
Azerbaidžanas, matyti, be galo stengėsi paruošti gerą kūrinį, todėl viską taip išdailino ir nugludino, kad vieno paklausymo per akis. Gal teisingiau sakyti, per ausis.
Iš Juodkalnijos ateina tradicinė Balkanų baladė. Tarsi nebloga, bet kiek galima?
Islandija skamba kaip kažkas labai labai pažįstamo, kaip kažkokia kita žinoma daina. Ir nors vyrukai bando parodyti, kaip jiems smagu dainuot apie toleranciją, manęs nekabina.
Maltos bėda lygiai ta pati - kaip ir gera idėja, kaip ir nebloga melodija, bet nuolat bandai prisiminti, kokios dainos čia koveris.
Vengrų kūrinys daug kam baisiai patinka. Atsiprašau, aš šį kartą ne su dauguma.
Hersi iš Albanijos primena vieną pažįstamą, kuri mane gan stipriai erzindavo, o balso tembras užknisa dar labiau.
Dėl Gruzijos buvo labai sunku apsispręsti, nes jų šiųmetinė daina keistoka, labai daug visko vyksta, o tarpais kaip ir nieko, Užkuraitis gal apibūdintų kaip per gerą/sudėtingą kūrinį Eurovizijai. Nėra bjauri, galbūt ir ne šitoje dalyje jai vieta.
Na ir pagaliau mes. Man labai retai patinka mūsų pačių eurovizinės dainos (išimtis buvo, ak, nepatikėsit, Pojavis), šitoji irgi ne. Tačiau kai žiūrėsiu, be abejo, norėsiu, kad patektume į finalą, ir pasirodymas atrodys ne toks jau ir blogas. Nebent Vilija pamirštų žodžius arba pargriūtų bešokdama.
Liko pora savaičių, šita kičinė beprotybė baigsis ir aš vėl galėsiu apsimesti normaliu žmogumi iki kitų metų.