Tai va aš irgi kažką stengiausi iš pradžių ir džiaugiaus, kad vairuoju savo gyvenimo laivą tvirta ranka, o tada, kai jau maniau, kad išvengiau to keisto baisaus periodo, kai nieko negali prisiversti daryti, kai prasmės nebelieka, kai šiek tiek tedomina tik maistas bei ar pakankamai svertų tavo paltas upės vandeny, tas periodas atėjo ir smogė vėl taip, kad negalėjau kvėpuot. Na, tuoj turėtų pasirodyti saulė, gyvenimo džiaugsmas bei kasmetinis pokalbis su M., kurio metu tikiuosi susimažinti darbo valandų skaičių.
1. Mokymasis.
- 10 CPD. Parašyti 2.
- Farmakologijos knygą pradėjau skaityti, tiesa, ne nuo pradžių, tik tam tikras temas, nes turiu studentę, kuriai padedu su jos paskaitų medžiaga.
- Fiziologija - labai neblogai net, sakyčiau, nes galiu kartotis iš studentės paskaitų, plius, ten yra visokių gerų nuorodų į šaltinius, kurių nežinojau. Iš esmės tai studentė buvo garantija, kad aš kažką darysiu, kad ir kokia nepareiginga ir užknisanti ji (studentė) bebūtų.
2. Knygos. Perskaičiau Hamsuno Badą, įpusėjau Woolf Į švyturį.
3. Išmokti pasakyti NE. Stengiausi šitą prisimint, tai nenusileidau studentei dėl kainos (išėjo), keliskart nesutikau darbe dėl nesąmonių, kurias anksčiau būčiau praleidusi pro akis, nusprendžiau per savaitės atostogas nevažiuoti pas tėvus. Galbūt reiktų bandyti dažniau, pavyzdžiui, tris kartus per savaitę, kad ir dėl kokių smulkmenų. Tiesiog šiaip, kad neužmirščiau treniruotis.
4. Vienas dalykas vienu metu. Nepasakyčiau, kad nuolatos pavykdavo, tačiau bent jau serialus ėmiau žiūrėt be iPado ar knygos rankose, knygoms irgi galiu jau rasti net ir po valandą ramaus laiko, kai tik guliu ir skaitau.
Daugiau nieko per sausį ir vasarį neįvyko. Arba dar ankstoka, arba neturėjau jėgų. Rodos, buvau pasižadėjusi susitarti dėl naujos sporto programos, bet ne, neprisiverčiau.
Kovo pažadas: susitvarkyti finansus ir atsidėti sumą X taupymui.