Ne pati geriausia Wassmo knyga. Dortė klaikiai naivi ir nesikeičia iki pat galo. Pokalbiai su tėvu mintyse užknisa. Kai kurie veikėjai galėtų būti tikrai įdomūs (pavyzdžiui, Tomas), tačiau istorijos viduryje dingsta. Neišnaudotas potencialas.
Šiek tiek gelbsti Wassmo rašymo stilius. Ir reikia pripažinti, kad, kaip jaučiasi moterys (ar mergaitės), kai joms sunku, ji sugeba parodyti.
"Ji garsiai kartojo sau pačiai žodžius iš geltonų lapelių. Jungiklis. Stalas. Kėdė. Spinta. Paveikslas. Sofa. Langas!
Po valandėlės ji ir vėl stovėjo vonioje. Dušas. Klozetas. Kriauklė. Muilas. Veidrodis. Jos žvilgsnis už kažko užkliuvo blizgiame paviršiuje.
- Kekšė! - garsiai ištarė ji ir atsuko karštą vandenį."