Dalykas tas, kad man psichoterapeutai ir beprotiškas gilinimasis į save atrodo įtartinas reikalas. Ir šiaip, kiek esu skaičiusi panašios literatūros, būtinai įsipaišo koks daktarėlis, ant savo kušetės (ar šiuo atveju kilimėlio) dulkinantis nuo jo absoliučiai priklausomą pacientę. Labai gali būti, kad tai tiesiog šios profesijos pop įvaizdis, bet mintis apie savo problemų sprendimą seksu ar masturbacija, erotiniai perkėlimai, falo pavydas ir kiti paistalai mane visada klaikiai erzino. Norėčiau žinoti, kaip yra iš tikrųjų, jei tas iš tikrųjų egzistuoja.
Žodžiu, knygelė amerikietiškai nykoka. Kadangi rašymo stilius paprastutis, belieka tikėtis jaudinančio siužeto. Oi, nėra. Buvusio paciento buvusi žmona nusprendžia atkeršyti vyro psichoterapeutui ir nueina pas jį su pusiau išgalvota istorija, tačiau, ak, kaip netikėta, su jo pagalba imasi spręsti savo tikrąsias bėdas, o paskui pasiekia tokį lygį, kad dar padeda ir kitam psichoterapeutui susidoroti su jojo. Jojo. Gražus žodis ir baisiai čia pritinkantis.
Visą šitą skiedalyną pagyvina toks tikresnis personažas Šelis, prasilošęs vyrukas, su savo psichoterapeutu besimokantis blefuoti pokeryje, ir dar smagesnis veikėjas Piteris Makondas, įvaldęs "dvigubą smūgį".
"Kiekvienas pacientas, ieškantis šiokios tokios paguodos, siekiantis žmogiško ryšio, verčiamas tikėti, kad jis jaučia primityvų troškimą nušliaužti savo tėvo išange į saugias žarnų įsčias."