Beje, balus prie kiekvieno filmo rašau ne todėl, kad staiga atsibudau kino kritike, o dėl to, kad viso festivalio metu iš tiesų vyko žiūrovų balsavimas ir daugiausiai balų surinkę filmai buvo kartojami.
Seth's Dominion. Dokumentinis apie kanadietį cartoonist (karikatūristą???) Seth. Kas per žmogus tai, aš nežinojau, todėl nenusiminiau, jog filmukas tetruko apie 40 min. Tiek buvo visai smagu žiūrėti, daugiau nebūčiau norėjusi. 3/5
The Blue Angel. 1930 metų, su Marlene Dietrich. Kažkaip visą laiką labai maišė tie baisiai paprasti juokeliai ir moterų, kaip vyrų linksmintojų, vaizdavimas. Jo, tokie laikai buvo ir t.t., tačiau dėl to nemalonaus jausmo bei nuspėjamumo teišspaudžiau 2/5
Paris of the North. Islandų! Toks kaip reikiant skandinaviškas filmas, kur didelės problemos apgaubiamos absurdišku humoru, todėl viskas atrodo ne taip bloga ir nyku. Bent jau man geresnis nei anksčiau matytas to paties režisieriaus (Hafsteinn Gunnar Sigurdsson) Either Way. 5/5
The Drop. Paskutinis James Gandolfini filmas. Trečias mano filmas per dieną, turbūt dėl to nesugebėjau susikaupti ir keliskart pamečiau veiksmą. Vis dėlto įspūdis liko labai geras. Ir Noomi Rapace pasirodymas pradžiugino. 4/5
The House at the End of Time. Negaliu paaiškint savo sprendimo pačiai vienai eit žiūrėti siaubo filmo. Nesvarbu, kad vidury dienos dideliam kinoteatre. Man visi siaubo filmai baisūs, kokie nevykę jie bebūtų, vien dėl garsų, muzikos bei staigių kameros judesių. Viso to čia užteko, o siužetas tai pranoko viską, ką buvau iki tol gyvenime mačiusi. Taigi, sename name ima dėtis keisti dalykai, žūva tėvas ir sūnus, motina už tai atsėdi kalėjime 30 metų, o kai grįžta, vėl ima dėtis keisti dalykai. Paaiškėja, kad viskas vyksta dėl kelionių laiku (ojojoj, 2011 m. 11 mėn. 11 d. 11 val. 11 min. 11 s. ir aš čia ne pati sugalvojau), šmėkšteli anglai masonai, o galiausiai motina iš rūsio į dabartį ištraukia savo dvylikametį sūnų, nes jos tas pats jau vyresnis už ją sūnus, grįžęs iš ateities, patarė taip padaryt. Dėl to, kad 2011 metais jau bus išrasti vaistai nuo širdies ligos, kuria jis susirgo būdamas dvylikos. Žodžiu, WTF. 2/5
Vessel. Dokumentinis apie olandų gydytojos R.Gomperts įkurtą pro-choice organizaciją Women on Waves ir "abortų laivo" keliones į šalis, kuriose abortai yra/buvo nelegalūs. Įspūdis nemenkas, tačiau ir truputį muisčiausi kėdėje dėl patarimų, kaip abortą (medikamentinį) pasidaryti pačiai, kad geriau eiti į mažas, nuošalias vaistines, kur greičiausiai nepaprašys recepto, kad receptą galima pasirašyti (suklastoti?)... Nors, jei gyveni šalyje, kur už nėštumo nutraukimą gali grėsti net teismas, turbūt imiesi bet kokių priemonių. 4/5
World Animation Award. Trumpi animaciniai filmukai. Mačiau vieną programą iš trijų. Įsiminė Zepo.
Modris. Latviškas filmas, sukurtas pagal tikrus įvykius, dėl to ir norėjau pamatyti. Iš esmės nieko naujo - sunki paauglystė, skurdas, smulkūs nusikaltimai sovietinių daugiabučių fone. Užknisantis filmo herojus, kaip vienas žiūrovas pasakė - pain in the neck. Seansą pagyvino pasirodęs pagrindinis aktorius, baisia anglų kalba papasakojęs, kaip netikėtai gavo vaidmenį (nuėjo į peržiūrą, nes norėjo pasiplaut iš pamokos) ir kad tikrasis Modris, jau atlikęs bausmę, šiuo metu gyvena UK, kaip tik kažkur netoli Leedso (šitas sukėlė šiurpulingą juoką salėj). 2/5
Kebab & Horoscope. Žiauriai pataikęs į visokių rinkodaros ir koučingo "specialistų" temą filmas, be to, dar ir pakapstantis po sumautus, nevykusius gyvenimus taip, kad būtų baisiai liūdna, jei nebūtų baisiai juokinga. 5/5
Bird People. Pusę filmo vyksta rimta drama, kai verslininkas staiga nusprendžia mesti darbą, šeimą ir apskritai visą savo ankstesnį gyvenimą, geria, riejasi su žmona per Skype... Aprašymas žadėjo, kad likimas jį netikėtai suves su taip pat savęs ieškančia viešbučio kambarine. Taip ir atsitiko, gal 5 min. prieš pačią pabaigą. O prieš tai dar kokią valandą teko žiūrėt, kaip ta kambarinė, pavirtusi žvirbliu, tyrinėja pasaulį. Nesitikėjau to ir nenorėjau. Buvau absoliučiai priblokšta, kad N. nuoširdžiai patiko. 2/5
Free Fall. Man patinka absurdiškos istorijos, tačiau kai jos yra sumestos į vieną filmą, tikiesi kažkokių sąsajų, priežasties-pasekmės ryšio, išbaigtumo. Čia viskas ir teliko atskiras absurdiškų siužetų kratinys. Kad ir kaip stengiausi, tik 3/5
Songs from the Second Floor. Tik pradėjus žiūrėti apėmė stiprus deja vu jausmas. Toks stiprus, kad teko pagūglinti ir tada supratau, jog jau esu mačiusi vieną Roy Andersson filmą (You, the Living), kuris, nors panašus, yra žymiai žymiai geresnis. 3/5
Love is Strange. Kadangi aprašymas skelbė, jog filmas apie gėjų porą, kuri galiausiai įteisinusi savo santykius, yra priversta išsikraustyti iš savo dailaus buto, maniau, gal net kažkiek bijojau, kad bus vėl gilinamasi į homoseksualų diskriminaciją, kas savaime nėra blogai, tačiau jau norėtųsi ir kažko kitaip. Kitaip ir buvo. Labai ramus, mielas filmas, su humoro blyksniais bei švelniu liūdesiu. 4/5
The Creeping Garden. Dokumentinis apie... pelėsius? Glitėsius? Gličiuosius pelėsius? Žodž, apie slime mould. 3/5
Sci-Fi Shorts. Iš šitų tai N. tikėjosi labai daug, tačiau išėjo šūdukas. Įstrigo tik vienas, Enfilade, bet ir tai ne pirmo šviežumo idėja.